Daugelio žmonių storojoje žarnoje atsiranda išsigaubimai, “kišenėlės”, vadinamos divertikulais. Jei divertikulų keletas ar daugiau, tokia būklė vadinama divertikulioze. Manoma, kad maždaug 10 procentų žmonių, vyresnių kaip 40 metų turi divertikulų. Divertikule gali prasidėti uždegimas, divertikulo uždegimas vadinamas divertikulitu.
Divertikuliozė gali nepasireikšti jokiais simptomais ar skundais, tačiau neretai sukelia pilvo pūtimą, skausmus, kraujavimą. Daugelis kitų ligų sukelia skundus panašius į divertikuliozę.
Divertikulitas paprastai pasireiškia skausmu pilve, dažniau kairėje pusėje, karščiavimu, pykinimu, vėmimu, šaltkrėčiu, simptomai gali būti įvairaus intensyvumo. Progresuojant divertikulo uždegimui, divertikulas gali supūliuoti ar prakiurti į pilvo ertmę, tokiu atveju reikalingas skubus chirurginis gydymas. Gausus kraujavimas iš divertikulo yra retesnė komplikacija, dėl šios komplikacijos ligonį operuoti reikia retai, kraujuojantis žmogus gali jausti silpnumą, galvos svaigimą, dusulį, matomas tuštinantis pasirodantis, dažniausiai raudonas, kraujas.
Manoma, kad divertikuliozei atsirasti didžiausios įtakos turi mitybos ypatumai: valgant maistą, turintį mažai skaidulinių medžiagų, divertikuliozė vystosi dažniau. Pastebėta, kad šia liga dažniau serga žmonės išsivysčiusiose Vakarų šalyse, kur valgoma daugiau rafinuoto mažai skaidulinių medžiagų turinčio maisto, ir rečiau sergama Azijoje ar Afrikoje, kur žmonės valgo daugiau skaidulinėmis medžiagomis turtingų daržovių. Skaidulinės medžiagos skatina normalią žarnyno veiklą, saugo nuo vidurių užkietėjimo, skatindamos žarnos spindyje susilaikyti daugiau vandens.
Esant vidurių užkietėjimui, padidėja spaudimas žarnoje, ir per silpnas žarnos sienelės vietas divertikulai išsigaubia.
Divertikuliozė ir jos komplikacijos nustatomos atlikus endoskopinius ir rentgenologinius žarnyno tyrimus.
Siekiant išvengti divertikuliozės ir jos komplikacijų, reikia valgyti maistą, turtingą skaidulinių medžiagų, rekomenduojama per dieną suvalgyti jų po 20-35 gramus. Esant uždegimui, ligoniai gydomi ligoninėje, skiriant antibiotikus, o kartais būna reikalinga ir chirurginė operacija.
Pažymėtina, kad panašius skundus gali sukelti tiek mažiau pavojingos žarnyno ligos, tokios, kaip dirglios žarnos sindromas, hemorojus, tiek ir pavojingesnės, tokios, kaip storosios žarnos vėžys, todėl atsiradus aprašytiems skundams svarbu ištirti žarnyną, ir tik tada galima parinkti tinkamą gydymą: dirgliosios žarnos sindromas gydomas vaistais, hemorojus – vaistais, arba perrišant hemorojinius mazgus guminių žiedų ligatūromis, žarnyno navikai – operuojami.