Kalbant apie tiesiosios ir gaubtinės žarnos vėžį ir būdus jo išvengti, visada reikia prisiminti žarnyno polipus. Storosios žarnos polipai neabejotinai laikomi priešvėžiniu susirgimu, nuo polipų ligonį galima pagydyti be didelės chirurginės operacijos – pašalinti polipus kolonoskopo, per išeinamąją angą į storąją žarną įkišamo endoskopinio prietaiso, pagalba. Polipas yra naujai atsiradęs darinys tiesiojoje ar gaubtinėje žarnoje, augantis į žarnos spindį. Polipai randami gana dažnai: laikoma, kad apie 25% žmonių, vyresnių kaip 50 metų, galima rasti storosios žarnos polipų. Dažniausiai polipai būna nepiktybiniai, tačiau kartais iš polipo išsivysto storosios žarnos vėžys. Atpažinti ar įtarti polipą sunku: dažniausiai polipai skundų nesukelia, ir randami paprastai storojo žarnyno endoskopinių ar rentgenologinių tyrimų metu. Kartais polipai sukelia kraujavimą iš žarnyno ar pilvo skausmus, jei polipas kraujuoja, gali atsirasti mažakraujystei būdingi skundai: silpnumas, darbingumo sumažėjimas, greitas nuovargis.

Tiksli polipų atsiradimo priežastis nežinoma, kai kurie polipai yra paveldimi. Dažniau polipai randami vyresniems žmonėms. Laikoma, kad dieta, kurioje daug riebalų ir mažai ląstelienos, gali sąlygoti polipų atsiradimą, papildomais rizikos faktoriais laikomi viršsvoris, rūkymas, alkoholis. Kadangi tiksli polipų atsiradimo priežastis nežinoma, nėra žinoma ir patikimų būdų, kurie galėtų sumažinti polipų atsiradimo riziką. Nežiūrint to, pastebėta, kad daug ląstelienos turinti, praturtinta foline rūgštimi ir kalciu dieta, taip pat nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai gali sumažinti polipų atsiradimo riziką. Žmonėms, kuriems nustatomas slaptas kraujavimas iš virškinamojo trakto ar pastebimas šviežias kraujas su išmatomis, būtina ištirti storąją žarną, ypač, jei jie vyresni negu 50 metų amžiaus.

Manoma, kad, jeigu tiesiojoje ar riestinėje žarnoje nustatomas polipas, yra apie 50% tikimybė, kad aukščiau žarnyne gali būti ir daugiau polipų, todėl šiai pacientų grupei taip pat turi būti ištiriama visa storoji žarna. Nors dauguma polipų yra nepiktybiniai, iš kai kurių iš jų gali išsivystyti vėžys, jiems augant. Jeigu randamas polipas, didesnis, negu 1 cm dydžio, jo supiktybėjimo tikimybė žymiai didesnė. Kai kada polipai būna jau nuo atsiradimo piktybiniai. Polipai – neužkrečiama liga. Dažniausiai polipai gydomi pašalinant juos endoskopų pagalba, tačiau kartais, esant dideliems ar suvėžėjusiems polipams, gali būti reikalinga ir chirurginė operacija. Endoskopinis gydymo būdas – patikimas, nes užkerta kelią polipo augimui ir piktybėjimui; laikoma, kad pašalinus polipus, pakanka išsitirti storąją žarną kartą į tris – penkis metus, norint laiku pastebėti ligos recidyvą.

Jei polipai atsiranda netoli išeinamosios angos, tuštinantis gali atsirasti darinio iškritimo ar svetimkūnio jausmas, skundas, būdingas ir hemorojui.

Taigi, storosios žarnos polipai – tai nesunkiai nustatoma ir pagydoma liga, svarbu tik, pastebėjus bet kuriuos iš išvardintų skundų, o ypač kraujavimą, kreiptis konsultacijos į specialistą.